Apie šilumos siurblį įprasta galvoti žiemos kategorijomis, tačiau dauguma šiuolaikinių oras–vanduo įrenginių turi ir atbulinę pavarą: vasarą jie gali veikti kaip vėsintuvai. Klausimas tik, kaip tą vėsą paskirstyti po namą – ir čia atsakymai skiriasi radikaliai. Išsiaiškinkime, ko realiai tikėtis iš „nemokamo” kondicionieriaus jūsų katilinėje.
Kaip siurblys vėsina
Principas veidrodinis šildymui: kompresoriaus ciklas apsukamas, ir įrenginys šilumą ima nebe iš lauko oro į namą, o iš namo – į lauką. Vietoje 35 °C į sistemą tiekiamas 7–20 °C vanduo. Pats įrenginys su tuo susitvarko puikiai; visa intriga – kas tą vėsų vandenį namuose „išdalins”.
Grindinis vėsinimas: švelnus ir tylus
Turint grindinį šildymą, juo galima leisti ir vėsų vandenį – grindys tampa dideliu vėsos skleidėju. Realybė tokia: patalpą pavyksta atvėsinti 2–4 laipsniais žemiau lauko karščio, veikimas absoliučiai tylus, be skersvėjų. Svarbi riba – rasos taškas: vandens negalima leisti per šalto (paprastai ne žemiau 18–20 °C), kitaip grindys pradės rasoti. Todėl grindinis vėsinimas – ne „ledinis” kondicionierius, o karščio bangos švelnintojas: +32 °C dieną namuose bus maloniai +25 °C.
Fankoilai: pilnavertis vėsinimas
Norint tikro kondicionavimo efekto, prie siurblio jungiami ventiliatoriniai konvektoriai (fankoilai) – radiatorius primenantys įrenginiai su ventiliatoriumi, kurie gali dirbti ir šildymui žiemą, ir vėsinimui vasarą. Jie nebijo rasos taško (turi kondensato nuvedimą), tad gali pūsti tikrai vėsų orą ir numušti temperatūrą tiek, kiek norite. Statant naują namą su siurbliu, fankoilai miegamuosiuose – pigiai pasiekiamas komfortas, kurį verta numatyti iš karto.
Radiatoriai vėsinimui netinka
Svarbi išimtis: paprasti radiatoriai vėsos neskleidžia – jų paviršius mažas, o kondensatui nuvesti nėra kur, tad jais leisti šalto vandens negalima. Jei namuose tik radiatoriai, vasaros vėsinimui liks arba fankoilų įrengimas, arba atskiri kondicionieriai.
Kiek tai kainuoja eksploatuojant
Vėsinimo režimo efektyvumas (EER) paprastai dar geresnis nei šildymo: temperatūrų skirtumas vasarą mažesnis, tad vėsinimas kainuoja santykinai nedaug – karštą mėnesį kalbame apie kelias dešimtis eurų, o ne apie šimtus. Turint saulės elektrinę, vėsinimas apskritai tampa beveik nemokamas – didžiausias poreikis sutampa su didžiausia generacija.
Ką numatyti projektuojant
Vėsinimo funkcija turi būti numatyta sistemos projekte: reikalingas atitinkamas valdiklis, izoliuoti vamzdynai (kad nerasotų), teisinga hidraulika, o grindiniam vėsinimui – drėgmės daviklis apsaugai. Pridėti tai vėliau galima, bet brangiau. Todėl jau pirmame pokalbyje su tiekėju verta pasakyti: „noriu ir vėsinimo” – oras–vanduo sistemų projektuotojai tada iš karto parinks tinkamą įrenginį ir priedus, o vasaros komfortas kainuos tik apgalvotą konfigūraciją.
Apibendrinimas
Vienas įrenginys visiems metų laikams – reali, o ne reklaminė galimybė: grindinis vėsinimas sušvelnina karščius tyliai ir be priežiūros, fankoilai suteikia pilną kondicionavimą, o kaštai lieka simboliniai. Svarbiausia apie vasarą pagalvoti žiemos projekte – tada liepos karštis jūsų namams tebus orų prognozės tema.
