Dažnas įsitikinimas: „šilumos siurblys tinka tik naujiems, apšiltintiems namams”. Jame yra tiesos grūdas, bet kaip absoliuti taisyklė jis klaidina – Lietuvoje sėkmingai siurbliais šildomi tūkstančiai sovietinės ir tarpukario statybos namų. Skirtumas tarp sėkmės ir nusivylimo slypi ne namo amžiuje, o keliuose konkrečiuose techniniuose klausimuose.
Kritinis klausimas – ne amžius, o tiekiama temperatūra
Šilumos siurblys efektyviausias, kai šildymo sistemai pakanka 35–50 °C vandens. Senas kietojo kuro katilas radiatorius maitindavo 70–80 °C vandeniu. Jei namo radiatoriai maži ir jiems būtina aukšta temperatūra, siurblio efektyvumas kris. Todėl pagrindinis auditas prieš sprendimą – ne sienų storis pats savaime, o klausimas: kokios temperatūros reikia šitam namui sušildyti šalčiausią dieną?
Radiatorių testas, kurį galite atlikti patys
Praktiškas eksperimentas šildymo sezono metu: nustatykite katilą į 50–55 °C ir stebėkite, ar namas išlaiko komfortišką temperatūrą, kai lauke apie –5…–10 °C. Jei taip – jūsų sistema jau tinkama siurbliui. Jei namas nešyla, sprendimai yra du: padidinti radiatorių plotus (dažnai užtenka pakeisti kelis mažiausius) arba rinktis aukštatemperatūrį siurblį.
Aukštatemperatūriai siurbliai: sprendimas be kapitalinio remonto
Šiuolaikiniai aukštatemperatūriai oras–vanduo įrenginiai tiekia 65–75 °C vandenį ir gali tiesiogiai pakeisti seną katilą prie esamų radiatorių. Jų efektyvumas žemesnis nei žematemperatūrių, bet vis tiek 2–3 kartus geresnis už tiesioginį elektrinį šildymą. Nerenovuotam namui tai dažnai racionaliausias pirmas žingsnis: keičiasi tik katilinė, o ne visas namas.
Kada pirmiau šiltinti, o ne keisti katilą
Yra riba, už kurios siurblys tampa brangiu būdu šildyti lauką: kiauri langai, nešiltintas stogas, vėjo perpučiamos sienos. Jei namo poreikis viršija ~150–200 kWh/m² per metus, dalis investicijos pirmiausia turėtų keliauti į didžiausias skyles – dažniausiai stogą ir langus. Gera žinia: nebūtina renovuoti visko; sumažinus poreikį trečdaliu, siurblys jau dirbs ekonomiškai, o likusią renovaciją galima daryti etapais.
Elektros įvadas ir vieta išoriniam blokui
Du praktiniai dalykai, kuriuos verta pasitikrinti anksti: ar namo elektros įvado galios pakaks (daugumai namų reikia 3 fazių ir bent 10–16 kW leistinos galios) ir kur stovės išorinis blokas – jam reikia vietos prie sienos su oro cirkuliacija ir kondensato nuvedimu. Abu klausimai išsprendžiami, bet geriau juos žinoti prieš perkant, o ne montavimo dieną.
Nuo ko pradėti
Teisinga seka: namo šilumos poreikio įvertinimas, radiatorių/temperatūros auditas, tada – įrenginio parinkimas. Būtent tokia tvarka dirba rimti tiekėjai; ecoenergija.lt specialistai prieš siūlydami įrenginį įvertina namą ir pasako atvirai, ar jūsų atveju siurblys veiks gerai jau dabar, ar pirmiau verta sutvarkyti konkrečias namo vietas.
Išvada
Šilumos siurblys senam namui – ne mitas ir ne rizika, jei sprendimas priimamas nuo skaičių: kiek šilumos namui reikia ir kokios temperatūros užtenka jo sistemai. Kartais atsakymas – „montuojam iš karto”, kartais – „pirmiau stogas ir keli radiatoriai”. Abu atsakymai geri, nes abu veda prie sistemos, kuri realiai taupo, o ne tik gražiai atrodo pasiūlyme.
